Kai prasideda problemos su vamzdžiais, kanalizacija – iškart reikia kviesti santechniką. Man yra dirbę trys santechnikai Vilniuje, visi buvo skirtingi. Ir sumokėjau skirtingai, ir patarimus davė kitokius. Leiskite papasakoti, su kokiais ponais susidūriau.
Kvaila klaida
Pirmąjį kartą teko santechniką kviestis dėl kvailos klaidos. Buvo pirma metų diena, visi dar palaimingai snaudė savo guoliuose, aplink besimėtant ištuštintiems šventiniams čipsų pakeliams ir neiššaudytiems fejerverkams. Grįžau į Vilnių namo, kuriuose taip pat nieko nebuvo, nes ir kiti gyventojai buvo išsiskirstę kas sau. Pastebėjau, kad nėra vandens. Perėjau per visą pastatą, paklausiau kaimynų, kurie kai kurie net įsižeidė, kad tokiu metu pas juos ateinu. Tada supratau, kad padėti gali tik santechnikas Vilniuje. Tokių rasti buvo beveik neįmanoma – kaip ir visi normalūs žmonės, jie kažkur buvo atsipalaidavę, ką tik atšventę, o iš mano pagalbos prašymo tik nusijuokdavo. Kai jau buvau praradusi viltį, vienas sutiko atvažiuoti, aš net nustebau. Kokį gedimą rado? Pasirodo, buvo užsukti skaitliukai, tai turbūt padarė kiti namų gyventojai, išvažiuodami ir žinodami, kad butas kelioms savaitėms lieka tuščias. Keista, bet santechnikas nesupyko, net pinigų neėmė, tik pasijuokė. Gal tai dėl tos šventinės nuotaikos. Juk kiti pasakoja, kad net ir vairavimo instruktoriai šventiniu periodu būna labai atlaidūs, todėl teises galima išsilaikyti iš pirmo karto.
Didysis potvynis
Didžiojo potvynio istorija yra beveik mitologinė, beveik kaip Nojaus potvynis. Mūsų namuose jis buvo tik kartą. Kaimynai iš viršaus išvažiavo į užsienį atostogauti, tiksliau išskrido, dviem savaitėms. Tą pačią dieną ėmė sproginėti mūsų palubėje išvedžiota elektros instaliacija ir sienomis tekėti vanduo. Buvo daug svarstymų, ką daryti, galų gale, teko atjungti vandenį visam namui, nes įsilaužti į kaimynų butą ir surasti fontaną buvo neįmanoma. Tai gal net šiek tiek suartino viso namo bendruomenę, nes kiekvienas kaimynas staiga pasijauti drąsus ir galintis užsukti pas mus į namus bei pažiūrėti, kur čia bėga vanduo. Jie būriavosi pas mus koridoriuje apsimesdami, kad domisi tekančiu vandeniu, ir klausinėjo mūsų visų smulkmenų – pradedant tuo, kiek mes paklojame savo buto šeimininkams už nuomą, baigiant, ką dirba mūsų tėvai. Po dviejų savaičių grįžo kaimynai iš viršaus ir pas mus atėjo santechnikai. Sėdėjau kambaryje prie savo knygų, į mano kambarį buvo įžengęs vienas santechnikas, kitas darbavosi vonioje prie santechninio mazgo. Prisiminiau tuos laikus, kai matydavau laidą „Ragai“, kur santechnikai visu savo riebiausiu žodynu aptardavo gyvenimo aktualijas. Stebėjausi – kodėl jie taip keikiasi, kad pas mus bėga vanduo ir teks taisyti vamzdžius. Juk ir man kartais tenka dirbti su labai sunkiais užsakymais, bet pamačius juos, nepradedu šaukti ir keikti visko aplink.