Apie silosą yra tiek daug parašyta ir papasakota. Galime pasidžiaugti gyvendami Lietuvoje, kur itin palankios klimato sąlygos leidžia ūkinininkams pasigaminti žolinių pašarų žiemai. Tuo tarpu negalime skųstis ir vasaros metu, nes tada kai šilta gyvuliams užtenka daug nekainuojančių ganyklų bei kitų žalienų žolės. Turime pripažinti, kad visgi žolinis šėrimo tipas gyvuliams yra mažai koncentruotas. Jį galima laikyti pačiu pigiausiu ir patogiausiu, ypač mūsų šalies sąlygomis. Deja, bet vis dar turimi rezervai pašarų savikainos mažinimui nėra pilnai išnaudoti. Jeigu tik tinkamai sukomplektuosime žemės ūkio mašinas pagal našumą ir patikimumą, galėsime labai greitai bei kokybiškai paruošti pašarus gyvuliams. Greitis gyvulininkystėje yra svarbus faktorius. Jei užtruksime ilgiau, tuomet bus pažeisti anaerobiniai procesai, gyvybiškai reikalingas pašaras suprastės. Taigi reikia ūkinininkams priminti bei mokyti juos tinkamo darbų organizavimo, technologijų taikymo bei gero ir patikimo technikos išnaudojimo. Tik tuomet bus pasiekti maksimalūs rezultatai su didžiausia nauda.
Iš ko gali būti gaminamas silosas?
Siloso gamyba išgaunama tiek iš žaliuojančių žolių, tiek ir iš kitų augalų. Tai gali būti kukurūzų vegetacinė masė, varpinių arba ankštinių grūdinių vegetacinė masė ir kita, iš kurios šienas nėra gaminamas. Ir tai dar tikrai nėra viskas, ką būtų galima silosuoti. Dar šiam procesui galima priskirti ir nepilnai pribrendusių varpinių bei ankštinių augalų grūdus. Beje, geras konservavimo būdas yra cukrinių runkelių gręžinių, kukurūzų tarkių ir kitų perdirbamosios pramonės šalutinių produktų silosavimas.
Kaip pasiekti maksimalią siloso fermentaciją?
Bet ką kuriant, projektuojant ar gaminant, norim kuo didžiausių rezultatų. Tam reikalingos žinios, įdirbis bei pastangos. Kad ir kaip ten bebūtų, bet galime pasiekti ir maksimalią siloso fermentaciją. Šiam procesui užtikrinti yra naudojami silosavimo priedai. Iš jų pagrindiniai yra šie:
-
organinės rūgštys (dažniausiai skruzdžių rūgštis, propiono rūgštis, jų deriniai ir druskos);
-
bakteriniai inokuliantai (dažniausiai įvairių štamų pieno rūgšties bakterijos ir propiono rūgšties bakterijos).
Šie tiek rečiau gamyboje gali būti naudojami celulozolitiniai fermentiniai preparatai bei cukraus šaltiniai (melasa).
Didžiausia siloso gamyba išgaunama iš daugiamečių ir vienmečių žolynų. Tik skiriasi žolių aukštis, derlius ir reikalavimai žoliapjovėms. Gyvuliai ganyklose valgo žemas žoles. Tuo tarpu pievose yra auginamos aukštos bei vidutinio aukščio žolės. Žaliuojanti žolė silosavimui turi būti paruošta per vieną dieną. Kitu atveju belieka baigti rinkti apvytintos žolės sangrėbas.
Kaip jau minėjome, kad turi būti teisingas darbų organizavimas norint pasiekti maksmalius rezultatus, tai vienas jų yra teisingas siloso ėmimas iš saugyklų. Tai yra ne mažiau svarbus nei teisinga pačio siloso gamyba. Priminsime, jog kuo geresnės fermentacijos silosas bus pagamintas, tuo jis bus mažiau atsparus antrinei fermentacijai pašaro ėmimo iš saugyklų ir naudojimo šėrimui metu. Taigi maksimalią naudą galime išgauti mokantis ir domintis apie procesus.